Kokią vaizdo stebėjimo kamerą rinktis, kai nėra interneto ar elektros?

Stebėjimo kameros dažnai reikalingos vietose, kuriose nėra įprastos infrastruktūros: sodybose, statybvietėse, ūkiniuose pastatuose, sandėliuose ar nuošalesnėse teritorijose. Tačiau nuo elektros tinklo nepriklausomas maitinimas aktualus ir vietose, kuriose elektra įprastai tiekiama, tačiau gali laikinai dingti, pavyzdžiui, po audros, elektros tinklo gedimo ar atliekant remonto darbus.

Tokiais atvejais svarbu atsižvelgti į konkrečios vietos sąlygas, stebėjimo tikslą ir tai, kaip dažnai bus galima prižiūrėti įrangą. Tinkamai pasirinkta vaizdo stebėjimo kamera gali padėti stebėti teritoriją, užfiksuoti svarbius įvykius ir suteikti daugiau saugumo net ten, kur nėra įprastos infrastruktūros.

Trumpas atsakymas

Jei vietoje nėra elektros ir fiksuoto interneto ryšio, tačiau veikia mobilusis ryšys, praktiškiausias pasirinkimas yra lauko 4G/LTE kamera su SIM kortele, įkraunamu akumuliatoriumi, galimybe prijungti suderinamą saulės panelę ir vietiniu įrašymu į microSD kortelę. Jei elektra objekte įprastai yra, bet gali laikinai dingti, galima naudoti baterinę kamerą arba esamą Wi-Fi ar PoE vaizdo stebėjimo sistemą prijungti prie nepertraukiamo maitinimo šaltinio, arba UPS. Tokiu atveju rezervinį maitinimą turi gauti visa stebėjimui reikalinga įranga, ne tik pati kamera.

Koks sprendimas tinka, kai nėra elektros arba ji gali dingti?

Pirmiausia reikia atskirti du scenarijus. Jei elektros tinklo objekte nėra, kamerai reikalingas autonominis energijos šaltinis. Jei elektra dingsta tik laikinai, svarbiausia apskaičiuoti, kiek laiko sistema turės veikti naudodama rezervinį maitinimą ir kurie jos komponentai turi likti įjungti.

Kasdienėje kalboje pasakymas „be interneto“ dažnai reiškia, kad nėra laidinio interneto arba Wi-Fi ryšio. 4G kamera tokioje vietoje gali veikti, tačiau ji taip pat naudoja internetą, tik mobilųjį. Norint nuotoliniu būdu stebėti vaizdą, gauti pranešimus ir naudotis programėlės funkcijomis, būtinas stabilus mobiliojo ryšio operatoriaus signalas ir aktyvus duomenų planas.

Jei dar tik pradedate lyginti vaizdo stebėjimo sistemas, peržiūrėkite bendrą stebėjimo kamerų pasirinkimo gidą. Jei jau žinote, kad objekte nėra Wi-Fi ryšio ir elektros, pirmiausia palyginkite 4G ryšio, akumuliatoriaus, saulės panelės ir įrašymo režimų parametrus.

Kuo skiriasi 4G, Wi-Fi ir visiškai autonominė kamera?

Wi-Fi ir 4G nurodo kameros ryšio būdą, o ne jos maitinimą. Pavyzdžiui, 4G kamerai vis tiek reikalingas akumuliatorius, saulės panelė arba kitas elektros energijos šaltinis. Sąvoka „autonominė kamera“ paprastai reiškia, kad įrenginys gali veikti be elektros tinklo arba nuolatinio interneto ryšio, tačiau tai nereiškia, kad kamerą visada bus galima pasiekti nuotoliniu būdu.

Jei vietoje nėra mobiliojo ryšio signalo, vien SIM kortelė problemos neišspręs. Taip pat ne kiekviena 4G kamera pradeda arba tęsia vietinį įrašymą, kai nutrūksta duomenų ryšys.

Prieš rinkdamiesi kamerą patikrinkite 4G ir 5G ryšį

Operatoriaus aprėpties žemėlapis yra geras pradinis orientyras, tačiau jis negarantuoja ryšio kokybės konkrečioje vietoje. RRT skelbia Lietuvoje veikiančių operatorių 2G, 4G ir 5G tinklų aprėpties žemėlapius bei mobiliojo interneto spartos matavimų duomenis. Faktiniam ryšio stiprumui įtakos gali turėti reljefas, miškas, pastato konstrukcijos, kameros montavimo aukštis ir tinklo apkrova.

Ryšį tikrinkite tokia tvarka:

• RRT ir operatorių žemėlapiuose palyginkite bent dviejų operatorių 4G aprėptį.
• Į telefoną įdėkite operatoriaus, kurio paslaugomis planuojate naudotis, SIM kortelę.
• Ryšį tikrinkite tikslioje kameros montavimo vietoje ir panašiame aukštyje, o ne kiemo centre ar automobilyje.
• Patikrinkite ne tik duomenų atsisiuntimo, bet ir išsiuntimo greitį, nes kamera vaizdą siunčia iš objekto į telefoną arba debesijos saugyklą.
• Bandymą pakartokite skirtingu paros metu ir stebėkite, ar ryšys išlieka stabilus.

Telefono testas yra naudingas orientyras, tačiau jis tiksliai neatspindi kameros veikimo, nes įrenginių modemai ir antenos gali skirtis.

Rinkdamiesi duomenų planą įvertinkite, kaip dažnai ir kiek laiko stebėsite tiesioginį vaizdą, ar įrašai bus siunčiami į debesijos saugyklą ir kiek duomenų gali sunaudoti programinės įrangos atnaujinimai. Taip pat patikrinkite reikiamą SIM kortelės dydį, APN nustatymus, tarptinklinio ryšio sąlygas, jei kamera bus naudojama užsienyje, ir konkretaus modelio palaikomas LTE dažnių juostas.

Kokį maitinimo sprendimą rinktis?

Jei elektros tinklo vietoje nėra, kamera su integruotu akumuliatoriumi geriausiai tinka tada, kai didžiąją laiko dalį veikia budėjimo režimu ir pradeda įrašyti tik aptikusi judesį. Saulės panelė papildomai įkrauna akumuliatorių ir sumažina rankinio įkrovimo poreikį, tačiau neužtikrina neriboto energijos kiekio. Nepertraukiamam įrašymui visą parą dažniausiai reikia galingesnio saulės modulio, atskiro akumuliatoriaus ir įkrovimo valdiklio.

Jei elektra objekte yra, tačiau gali dingti, sprendimą reikia rinktis pagal numatomą sutrikimo trukmę. Trumpiems elektros tiekimo sutrikimams gali pakakti UPS, o ilgesniam veikimui reikalingas talpesnis atsarginis akumuliatorius, nešiojama energijos stotelė arba nepriklausoma baterinė kamera su saulės panele.

Akumuliatoriaus talpą vertinkite vatvalandėmis

Vien mAh rodiklio nepakanka skirtingiems akumuliatoriams palyginti, nes taip pat reikia žinoti jų vardinę įtampą. Teorinė energijos talpa apskaičiuojama taip:

Pavyzdžiui, 10 400 mAh talpa atitinka 10,4 Ah. Jei akumuliatoriaus vardinė įtampa yra 3,7 V, jo teorinė energijos talpa siekia apie 38,5 Wh. Tai tik skaičiavimo pavyzdys. Vertinant konkretų gaminį būtina remtis gamintojo nurodyta įtampa ir atsižvelgti į energijos nuostolius įkraunant akumuliatorių bei keičiant įtampą.

Kada saulės panelė veikia efektyviausiai?

Saulės panelė daugiausia energijos pagamina neužtemdytoje vietoje, kur ant jos nekrinta stogo krašto ar medžių šešėlis. Jos taip pat neturėtų uždengti sniegas ar nešvarumai. Panelę montuokite taip, kad ją būtų galima lengvai pasiekti, nuvalyti ir prižiūrėti.

Lietuvos žiemos sąlygomis būtina numatyti energijos rezervą:

• rinkitės vietą, kurios didžiąją dienos dalį neuždengia šešėlis;
• įvertinkite trumpesnes dienas, debesuotumą ir sniegą;
• patikrinkite gamintojo nurodytas veikimo temperatūras;
• tiksliai nustatykite aptikimo zonas, kad sumažintumėte klaidingų suveikimų skaičių;
• numatykite papildomo įkrovimo galimybę, jei kamera sunaudotų daugiau energijos, nei saulės panelė jos pagamina.

Kaip parinkti rezervinį maitinimą dingus elektrai?

Pirmiausia suskaičiuokite visų įrenginių, kurie turi veikti dingus elektrai, galią. Į skaičiavimą gali reikėti įtraukti kameras, maršrutizatorių, optinio tinklo įrenginį, PoE komutatorių ir NVR. Kuo daugiau įrenginių prijungta prie UPS, tuo trumpesnė bus jo autonominio veikimo trukmė.

Taip pat patikrinkite, ar kamera ir tinklo įranga automatiškai įsijungia atkūrus elektros tiekimą. Po ilgesnio sutrikimo sistema neturėtų likti išjungta vien todėl, kad konkrečiam įrenginiui reikalingas rankinis paleidimas.

Jei elektros sutrikimus gali sukelti audros, verta numatyti tinkamą įžeminimą ir apsaugą nuo viršįtampių. UPS gali padėti esant trumpalaikiams elektros tiekimo sutrikimams, tačiau ne kiekvienas modelis užtikrina pakankamą apsaugą nuo stiprių viršįtampių ar tiesioginio žaibo poveikio.

Ar baterinė kamera gali filmuoti visą parą?

Dažniausiai baterinės kameros neįrašinėja nuolat. Didžiąją laiko dalį jos veikia budėjimo režimu, o PIR jutiklis pažadina kamerą užfiksavęs infraraudonosios spinduliuotės pokytį. Taip taupoma energija, tačiau kamera gali pradėti įrašyti pavėluotai ir neužfiksuoti pačios įvykio pradžios.

Kiek mobiliųjų duomenų ir vietos atmintyje reikės?

Mobiliųjų duomenų ir atminties poreikį lemia vaizdo bitų sparta, įrašymo trukmė, glaudinimo formatas, tiesioginės peržiūros laikas ir užfiksuotų įvykių skaičius. Vien kameros raiška neparodo, kiek duomenų bus sunaudota arba kiek vietos užims įrašai.

Teoriniam duomenų kiekiui apskaičiuoti galima naudoti šias formules:

Tai yra teoriniai skaičiavimai. Faktinės sąnaudos gali skirtis dėl kintamos bitų spartos, garso įrašymo, tinklo protokolų, vaizdo glaudinimo ir programėlės veikimo.

Kaip pasirinkti microSD kortelę?

Pirmiausia patikrinkite, kokios didžiausios talpos ir kokio tipo microSD kortelę palaiko kamera. Jei įrašai nuolat perrašomi, rinkitės vaizdo stebėjimo įrangai skirtą didelio patvarumo, arba „High Endurance“, kortelę.

SD Association nurodo, kad atminties kortelių greičio klasės apibrėžia minimalų pastovų rašymo greitį, reikalingą sklandžiam vaizdo įrašymui. Didelio patvarumo kortelės pritaikytos ilgalaikiam vaizdo įrašymui ir dažniems perrašymo ciklams, todėl naudojamos apsaugos kamerose ir vaizdo registratoriuose.

Esant pastoviam 1 Mbps srautui, teorinės įrašų saugojimo trukmės būtų tokios:

• 128 GB kortelė: apie 11,9 paros;
• 256 GB kortelė: apie 23,7 paros;
• 512 GB kortelė: apie 47,4 paros.

Jei faktinė vidutinė bitų sparta išliktų 1 Mbps, praktinė saugojimo trukmė paprastai būtų šiek tiek trumpesnė dėl realiai prieinamos kortelės talpos, failų sistemos ir papildomų įrašo duomenų. Jei kamera naudoja kintamą bitų spartą ir jos vidurkis yra mažesnis, įrašai gali būti saugomi ilgiau.

Kokius papildomus techninius parametrus patikrinti prieš perkant?

Be pagrindinių ryšio, maitinimo ir įrašymo parametrų, taip pat patikrinkite:

• PIR jutiklio aptikimo atstumą ir kampą;
• kameros įsijungimo laiką aptikus judesį;
• įrašo trukmę ir pauzę tarp pakartotinių suveikimų;
• kadrų dažnį ir galimybę reguliuoti bitų spartą;
• naudojamą vaizdo glaudinimo formatą, pavyzdžiui, H.264 arba H.265;
• ciklinį įrašymą ir seniausių įrašų automatinį perrašymą;
• išorinės antenos prijungimo galimybę, jei 4G signalas silpnas;
• suderinamumą su ONVIF, RTSP, NVR ar kitomis naudojamomis sistemomis;
• įrašų atsisiuntimo, eksportavimo ir peržiūros galimybes;
• funkcijas, kurioms reikalinga mokama debesijos prenumerata.

LEMONA pasirinkimai pagal skirtingus poreikius

Privatumas ir paskyros saugumas

VDAI pabrėžia, kad vaizdo stebėjimui turi būti nustatytas konkretus ir teisėtas tikslas. Kameros matymo laukas neturėtų apimti daugiau teritorijos, nei būtina turto ar žmonių apsaugai. Taip pat reikia nustatyti ir pagrįsti įrašų saugojimo terminą. Kai taikomi asmens duomenų apsaugos reikalavimai, apie stebėjimą būtina tinkamai informuoti žmones. Garso įrašymą vertinkite atskirai ir ypač atsargiai, nes jis labiau riboja privatumą.

Kad apsaugotumėte kamerą ir jos paskyrą:

• pakeiskite numatytąjį slaptažodį ilgu ir unikaliu;
• nenaudokite to paties slaptažodžio kitose paskyrose;
• įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, jei kamera arba jos programėlė jį palaiko;
• reguliariai atnaujinkite kameros programinę įrangą ir programėlę;
• pašalinkite prieigą tiems naudotojams, kuriems jos nebereikia;
• neatverkite interneto prievadų, jei tai nėra būtina.

ETSI EN 303 645 nustato bazinius vartotojų IoT įrenginių kibernetinio saugumo reikalavimus. Jei autentifikavimui naudojami slaptažodžiai, jie turi būti unikalūs konkrečiam įrenginiui arba nustatyti naudotojo. Standarte taip pat numatyta, kad saugumo atnaujinimai turi būti pateikiami laiku.

Dažniausiai užduodami klausimai