„Ateities mokykla šiandien“ su mBot2 projekto pabaiga

Uždarę edukacinį projektą su programuojamu robotu mBot2, džiaugiamės nuveiktu darbu: jau nuo pat pirmos dienos sužavėjo ir nustebino kilęs susidomėjimas – deja ne visiems galėjome išsiųsti šį robotą pabandymui, tačiau įrodėme patys sau – Lietuva jau daugiau nei pasirengusi programavimui mokyklose.

Gauti atsiliepimai, vaikų mintys bei mokytojų pastebėjimai vertė šypsotis bei leido pažvelgti į mBot2 ir kitu kampu bei apmąstyti platesniam pritaikomumui reikalingus žingsnius. Kaip pavyzdžiui, medžiagos prieinamumas tik anglų kalba, kuri, be abejo, yra neatsiejama globalios komunikacijos ir joje norinčių gerai pasirodyti profesionalų neatsiejama darbo dalis, tačiau norėdami padaryti mBot2 integraciją kuo lengvesnę, pasistengsime bent pradmenis išversti į lietuvių kalbą.

Visgi, didžiausiu pasiekimu laikome, jog net susidūrę su kažkuo nežinomu vaikai pademonstravo norą ir gebėjimą prisiderinti ir įgyti naujų žinių. mBot2 klasifikuojamas kaip paprastas, tačiau tai – palyginus su kitais rinkoje esančiais, panaši... gebančiais atlikti programuojamomis priemonėmis, ir visgi yra mechaninis kūrinys, kuriam programuoti reikia įdėti šiek tiek darbo ir galbūt ne kartą grįžti prie braižymo lentos bandant perprasti kaip išnaudoti tai, ką jis sugeba.

Vieni vaikai tai bandė padaryti patys: su begaliniu susižavėjimu sekėme, kaip jų kodas vis ilgėjo, buvo pridedamos naujos dalys, užpildančios programavimo langą; kitiems pagalba atėjo iš šalies – programavimą išmanantis klasioko tėtis, programavimo mokytojas ar tiesiog – internetas. Tikrai smagu, jog visi projekto dalyviai be didesnio vargo sugebėjo išbandyti bent paprasčiausias programas ir visi – nuo pačių mažiausių darželinukų iki vyresniųjų klasių moksleivių atrado kažką naujo. Kas būtent sužavėjo kiekvieną amžiaus grupę, skaitykite žemiau.

Mažiausieji

Tarp pačių jauniausių projekto dalyvių buvo Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“, privataus vaikų darželio „STEAM pasaulis“ ir privataus dvikalbio darželio „Saulės Gojus“ grupės. 4-6 m. grupės vaikams nedideli valdymo mygtukai vis dar vėlėsi, tačiau priešmokyklinukai su mokytojo priežiūra patys išmaniajame telefone vairavo ir mokė robotuką šokti be didesnių kliūčių.

Vaikams ypač patiko miela robotuko išvaizda, kuri padėjo pralaužti ledus kai kuriems galbūt patį pirmąjį kartą matant savarankiškai judantį ir kalbantį mechaninį robotą.

Pradinukai

Šio amžiaus vaikai, sužinoję, jog robotas gali gerokai daugiau nei tik važiuoti valdomas pultu, norėjosi išbadyti iškart viską. Pastebėjome, jog ryškiai išsiskyrė dvi grupės: mokyklų, kuriose programavimas įtrauktas į mokomų dalykų sąrašą (nors ir būtų mokomasi kitos programavimo kalbos), ir tų, kuriose programavimas nėra privalomas arba pradedamas vėlesnėse klasėse.

Neturėję jokios arba labai mažai patirties programavime vaikai (ventured) mažiau ir dažniau linko išbandyti tik iš anksto užprogramuotas pavyzdines programas, o jau susidūrusiems per daug nesutrukdė nei gravitacija, nei mechaninės roboto galimybių ribos.

Vaikams trūko kantrybės, ir neretas mokytojas pastebėjo, jog būtų smagiau klasėje turėti ne vieną robotą, kad vaikams netektų ilgai laukti savo eilės, tačiau daugelio projekte dalyvavusių mokyklų pradinukų klasių mokiniai pastebėję, jog veikia ne taip kaip norėtųsi klasei, ėmėsi patobulinimų patys ir atrado kelius išspręsti problemas.

Vyresniųjų klasių mokiniai

Jei 9-11 m. vaikai daugiausia kliovėsi savo programavimo mokytoju tik garsiai patarinėdami, vyresni mokiniai patys drąsiai ėmėsi užduočių rodosi, be jokios suklydimo baimės.

Klaipėdos progimnazijos mokiniai ypač rimtai priėmė šį iššūkį – robotui paruošta speciali erdvė leido ne tik maksimaliai išbandyti visas galimybes, bet buvo pašalintos ir visos kliūtys, galėjusios paveikti galingą, bet visgi delikatų robotuką.

Vaikų mintys